RSS Feed

Marijonas: „Tinklas formuoja taisykles, o tu seki iš paskos kaip ėriukas skerdyklon“

2015 rugpjūčio 6 by Adis

iw-marijonas

Autorius: Adomas Rutkauskas
Publikacija: žurnalas „Naujoji komunikacija„, 2010 Nr.2 (234)
Metai: 2010.

Marijonai, ar prisimeni savo pirmąjį kompiuterį? Koks jis buvo?

Nuosavo pirmojo aš nelabai pamenu. Su kompiuteriais susipažinau dirbdamas LNK televizijoje kokiais 96-aisiais. Ten buvo kompiuterių skyrius, kur chebra darydavo vinjetes, reklamas ir visokią kitą televizinę produkciją. Ten buvo įdomiausia vieta visame pasaulyje, mes tapom gerais draugais ir dažnai kartu sėdėdavom, spoksodami į ekranus ir žavėdamiesi technikos naujovėmis. Jų kompiuteriai nuolat kažką vis renderindavo, o mes tiesiog plepėdavom per naktis. Iki tol aš maniau, kad kompiuteriai sukurti tik žaidimams. Vėliau montažininkai man parodė internetą, ir aš padariau išvadą, kad tai iš viso geriausia, ką gali išspausti kompiuteris. Kiauras paras sėdėjau tinkle. Puslapius atvėrinėdavo taip ilgai, kad laukdamas galėjai surūkyti cigaretę.

Kiek Tau svarbios informacinės technologijos kasdieniame gyvenime?

Man darbui visai pakaktų „Microsoft Office“ ir elektroninio pašto. Tačiau aš esu visiškai priklausomas nuo interneto. Manau, kad esu nuo jo visiškai priklausomas, nes jau tapo ritualo dalimi, kad beveik neužmiegu po jį nepanaršęs. Man nereikia kompiuterio lėktuve, nes trumpiems skrydžiams yra laikraščiai ar knygos, o ilguose paprastai būna prikrauta televizorių su visokiomis pramogomis. Tačiau namuose ar viešbutyje (jei esu vienas) dažniausiai užmiegu su įjungtu kompiuteriu, burzgiančiu muziką arba filmą.

Tariantis dėl interviu, prasitarei, kad neseniai įsigijai išmanųjį telefoną. Koks tai telefonas? Kas būtent paskatino pasirinkti šį modelįjo specifikacijos, patikimo draugo patarimas ar tiesiog ėmei tai, ką pasiūlė salone?

Nusipirkau HTC. Modelio nė velnio nežinau. Telefonams niekada neturėjau didelių reikalavimų, išskyrus SMS siuntimą ir skambinimą. Tačiau mano senukas mygtukinis NOKIA subyrėjo, o aš pastaruoju metu vis pasmalsaudavau, ką veikia mano draugai su „iPhone“. Labiausiai pavydėjau Bilui iš „ŽAS“, kuris, kai reikėdavo prastumti laiką, tiesiog įlįsdavo į savo telefono ekraną ir skaitydavo žinias. Tai atrodė labai patogu. Su maniškiu tai daryti buvo gana sudėtinga. Taigi nupėdinau pas draugus į vieną telefonų pardavimo saloną ir pasakiau, kad reikia kažko panašaus. Jie pradėjo rėkti, kad mygtukiniai telefonai greit iš viso dings iš rinkos, tad paėmiau kažką, ką galima badyti pirštais ekrane. Po to pirmas savaites keikiausi, nes parašyti SMS man užtrukdavo visą amžinybę. Ir dabar dar kankinuosi, bet po truputį priprantu. Nors nekenčiu savo pirštų. Jie tokiems daiktams aiškiai per stori…

Internetas. Ar atsimeni savo pirmą aplankytą tinklalapį?

Manau, kad pradžioje iš visos temų įvairenybės, kuriomis domėjausi, laimėti turėtų porno puslapiai. Turiu omenyje, jog tu galėdavai valandas skaityti apie karą, muziką, kosmosą, kiną, žuvis, tačiau pabaigoje vis tiek nuklysdavai ten… Reikėtų suvokti – tuo metu tai atrodė taip sunkiai įsivaizduojama, kaip ir nuodėminga bei smalsu. Ei! Paauglystėje tu taip pat skaitei klasikinę literatūrą, tačiau pabaigoje laimėdavo koks „Playboy“ žurnalas, kurį, kažkaip patekusį į tuometinę sovietinę erdvę, atsinešdavo koks bendraklasis.

Šiaip man visada buvo įdomios istorinės, literatūrinės, muzikinės ir mirties temos. Dabar aš visiškai užsikabinęs už karinės tematikos vaizdų ir informacijos apie karinę techniką. „YouTube“ visada ieškau animacijos ir futbolo rungtynių ištraukų. Didžiausias interneto įvykis greičiausiai yra socialiniai puslapiai. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad tu įsijungsi kokį Facebooką ir rašinėsi niekus vien tam, kad kažką parašytum. Manau, kad tai taip pat kvaila, kaip ir žavu. Šiaip, netas progresuoja greičiau, nei progresuoji tu, tad tu tiesiog nespėji jo aprėpti ir analizuoti. Jis formuoja taisykles, o tu seki iš paskos kaip ėriukas skerdyklon.

Esi žinomas kaip „World of Warcaft“ žaidėjas. Kuo patraukė šis žaidimas? Kiek laiko jį žaidi, kokia mėgstamiausia frakcija, klasė, rasė?

Smagu, kad paklausei. Dabar jo nežaidžiu, nes piktavaliai įsilaužė į mano paskyrą, pavogė visus žaidimo pinigus, daiktus bei charakterius ir kol kas netgi negaliu patekti į savo žaidimą. Jie buvo tokie įžūlūs, kad iš mano elektroninio pašto netgi pasiuntė laišką „Blizard“ (žaidimo kūrėjams), kad tie atstatytų mano status quo. Ką gi, man nereikėjo to daryti pačiam. Nežinau, ar labiau ant jų pykstu, ar žaviuosi. Aišku, buvau pats žioplas ir dabar laukiu, kol „Blizzard“ atsiųs mano naują slaptažodį. „WoW“ buvo visiškas lūžis mano, kaip kompiuterių žaidimų žaidėjo, karjeroje, kadangi ten buvo sujungta į viena viskas, ką iki tol žinojau: žaidimas, o kartu ir bendravimas su žmonėmis, sėdinčiais kitame pasaulio gale. Visada žaidžiau už Ordą ir beveik visi mano veikėjai buvo nemirėliai. Esu sunkiojo metalo muzikos gerbėjas, todėl natūralu, kad kaukolės mieliau nei nykštukai… Be to, man patinka „fantasy“ stilistika, todėl „WoW“ su visais kardais, kirviais ir burtininkais pataikė tiesiai į